D. Nausėdienė ir O. Zelenska priėmė šalių lyderių sutuoktinius ir partnerius Ukrainos centre
Pirmoji ponia Diana Nausėdienė kartu su Ukrainos pirmąja ponia Olena Zelenska trečiadienį priėmė šalių lyderių sutuoktinius ir partnerius Ukrainos centre.
Čia jiems pristatyta Lietuvos ir Ukrainos pirmųjų ponių iniciatyva praėjusių metų birželį duris atvėrusio centro įkūrimo istorija, veikla bei ateities perspektyvos. Viešnios ir svečiai taip pat išgirdo karo žiaurumų paliestų Ukrainos moterų ir vaikų pasakojimus.
„Šiandien esame garsaus Ukrainos dainiaus Taraso Ševčenkos vardu pavadintoje Vilniaus gatvėje tam, kad iš pirmų lūpų išgirstume apie ukrainiečių išgyvenamą tikrovę, jiems tekusius išbandymus ir traumas, patiriamas susidūrus su destrukcija ir kultūrine agresija. Tam, kad išgirstume autentišką balsą, kuris gina nepalaužiamą ukrainiečių laisvės troškimą, kartu pristato orų nacionalinį Ukrainos identitetą bei kalba apie kiekvieno žmogaus teisę gyventi laisvai ir laimingai. Jūsų apsilankymas čia ir stiprus bendražmogiškas šios vilties palaikymas yra be galo svarbus ir reikšmingas“, – sakė D. Nausėdienė.
Pirmosios ponios žodžiais, bendru sutarimu su O. Zelenska centras nuo pirmųjų dienų buvo kuriamas kaip stabili, tarptautiniam bendradarbiavimui atvira kultūrinė ir edukacinė erdvė, skirta Ukrainai ir jos tolesniam integravimuisi į Europos Sąjungą. Ši įstaiga yra humanistinės, holistinės erdvės pavyzdys, sukurta ne asimiliacijos, o daugiašalės ir daugiakultūrės integracijos pagrindais.
Pasak Lietuvos pirmosios ponios, Ukrainos centras per metus tapo saugiu prieglobsčiu tūkstančiams ukrainiečių, dedančių aktyvias pastangas siekiant prisidėti prie veiklos, Ukrainos pergalės, rengiantis savo Tėvynės atstatymui.
„Centre sužydėjo ir skleidžiasi tarptautinis solidarumas. Džiugina asmeninis, kartais labai unikalus įvairių šalių ambasadorių įsitraukimas tiek į oficialius renginius, tiek į savanorystę, įtraukiant net savo šeimos narius. Per ambasadas, diplomatus jungiame ne tik tarptautinės bendruomenės atstovus, bet ir kultūros institutus, įtraukiame į diskusijas akademinę bei politinę bendruomenes, Lietuvos diasporą užsienyje, tarptautinius fondus ir organizacijas“, – kalbėjo D. Nausėdienė.
Pirmosios ponios teigimu, apklausų duomenimis, 97 proc. ukrainiečių Lietuvoje mano, kad Lietuva juos priėmė gerai arba labai gerai. „Didžiuojuosi savo tauta, visų mūsų žmonių pastangomis padėti ukrainiečiams. Kartu mes siekiame ugdyti bendruomenių lyderius, kurie tampa demokratijos nešėjais ir vilties ambasadoriais. Tikime, jog ateityje jie bus tie žmonės, kurie, Ukrainai laimėjus karą, atstatys ir kurs europietišką, pagal laisvės ir demokratijos principus, teisės viršenybę gyvenančią visuomenę. Modernią, sėkmingą ir veržlią valstybę“, – pabrėžė pirmoji ponia.
Per 13 veiklos mėnesių Ukrainos centre, kuris įsteigtas bendradarbiaujant Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai, Vytauto Didžiojo universitetui ir Ukrainos ambasadai Lietuvoje, apsilankė daugiau kaip 24 tūkst. žmonių, tarp jų – aukšto rango pareigūnai ir svečiai iš užsienio.
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos informacija ir nuotraukos / Eitvydas Kinaitis
Vyšyvankos diena Ukrainos centre
Ketvirtadienį Lietuvoje minima ukrainietiškų siuvinėtų marškinių – vyšyvankos – diena.
Kaip pranešė Ukrainos ambasada Lietuvoje, šiemet Vyšyvankos diena sutampa su gegužės 18-ąja, Krymo totorių genocido atminimo diena, bei gegužės 18-20 dienomis, kai sukanka vieni metai nuo Ukrainos gynėjų pasitraukimo iš Azovstalio.
„Todėl šiemet švenčiama Vyšyvankos diena įgauna gilią ir naujai apibrėžtą prasmę – tai mūsų kovos už laisvę ir nacionalinę tapatybę diena“, – teigiama pranešime. 
Minint dieną, ukrainiečių centre bus pristatomas projektas „Ukrainiečių-lietuvių Vyšyvanka“, fotografijų paroda „Tikėti. Meilė. Lauk“, siuvinėtų paveikslų paroda, vyks centro kolektyvų pasirodymai.
Po renginio Katedros aikštėje siuvinėtais marškinėliais apsirengę dalyviai rengs žaibišką sambūrį (flashmob) bei eiseną.
Parengta pagal: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1991975/lietuvoje-minima-vysyvankos-diena
D. Nausėdienė susitiko su Alytaus regiono ukrainiečių bendruomene
Pirmoji ponia Diana Nausėdienė ketvirtadienį Alytuje susitiko su šiame regione gyvenančių ukrainiečių bendruomenės nariais.
Susitikimą surengė Lietuvos ir Ukrainos pirmųjų ponių iniciatyva duris Vilniuje atvėrusio Ukrainos centro steigėjai – Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija kartu su Vytauto Didžiojo universitetu ir Ukrainos ambasada.
„Matome poreikį dalintis ir plėsti unikalią Ukrainos centro praktiką visoje Lietuvoje, todėl šiandien lankomės Alytuje. Norime, kad Ukrainos centro teikiamos paslaugos, tarpusavio pagalba, palaikymas padėtų ne tik sostinėje ar šalia jos gyvenančiai ukrainiečių bendruomenei, bet ir tiems, kurie įsikūrė kitose Lietuvos vietose“, – pažymėjo D. Nausėdienė.
Bendraudama su ukrainiečiais pirmoji ponia domėjosi jų galimybėmis gauti reikalingą informaciją, taip pat socialines, kultūrines, švietimo ir kitas paslaugas. D. Nausėdienė teiravosi bendruomenės narių nuomonės apie jiems sudaromas galimybes įsilieti į darbo rinką, kalbėjosi kitais ukrainiečiams aktualiais klausimais.
Pirmoji ponia taip pat įteikė bendruomenei Ukrainos centro įsigytas knygas ukrainiečių kalba. „Šios knygos – O. Zelenskos globojamas iniciatyvos „Knygos be sienų“ dalis, kuria kartu siekiame, kad nei vienas Ukrainos vaikas nepamirštų savo gimtosios kalbos, kultūros ir meilės savo Tėvynei. Tikiuosi, jos Jums taps ir vilties bei tikėjimo simboliu“, – sakė D. Nausėdienė.
Ukrainos centro vadovai susirinkusiems pristatė įstaigos veiklą bei teikiamas paslaugas, galimybes jungtis prie įvairių iniciatyvų bei projektų. Ukrainos ambasados Lietuvoje atstovas teikė konsultacijas dėl reikiamų dokumentų pildymo ir kitų paslaugų, ukrainiečių bendruomenę taip pat konsultavo Alytaus rajono savivaldybės administracijos darbuotojai.
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos informacija ir nuotraukos / Eitvydas Kinaitis
Ukrainos centre – D. Nausėdienės ir Sakartvelo Prezidentės susitikimas
Pirmoji ponia Diana Nausėdienė pirmadienį Ukrainos centre susitiko su Lietuvoje viešinčia Sakartvelo Prezidente Salome Zurabišvili.
Prezidentei pristatyta Lietuvos ir Ukrainos pirmųjų ponių iniciatyva įsteigto centro veikla, teikiamos paslaugos ir ateities perspektyvos.
„Turime unikalią erdvę, kurioje nuo karo pabėgusios ukrainiečių šeimos gauna neformaliojo švietimo, kultūrines ir psichosocialines paslaugas. Centras prisideda prie sklandesnės ukrainiečių integracijos Lietuvoje, kartu sudaro palankias sąlygas nepamiršti savo kultūros, kalbos, prisideda prie identiteto išsaugojimo“, – sakė D. Nausėdienė.
Pirmoji ponia akcentavo, jog pastaruoju metu Ukrainos centre, be kitų veiklų, populiarėja jaunųjų ukrainiečių diskusijos su politikais ir diplomatais apie demokratiją bei europines vertybes.
Pirmosios ponios teigimu, Ukrainos centras taip pat turi ambicijų plėsti savo veiklą kartu su partneriu-steigėju Vytauto Didžiojo universitetu. Siekiama sudaryti sąlygas burti akademinę bendruomenę ir prisidėti prie tolesnės Ukrainos europinės perspektyvos ekspertinėmis žiniomis, tyrimais ir sukaupta patirtimi.
„Džiaugiuosi, jog Sakartvelas taip pat domisi ir prisideda prie Ukrainos centro veiklos. Per Sakartvelo ambasadą Vilniuje Ukrainos centre besilankantys vaikai yra sulaukę jautraus Jūsų šalies dėmesio. Raginame tęsti ir stiprinti šį gražų bendradarbiavimą. Ukrainos centras yra išties tinkama vieta supažindinti ukrainiečių bendruomenę su turtinga Jūsų šalies kultūra ir sena istorija“, – pabrėžė D. Nausėdienė.
Per 9 veiklos mėnesius Ukrainos centre jau apsilankė daugiau kaip 18 tūkstančių žmonių, tarp jų – ir aukšto rango pareigūnai bei svečiai iš užsienio.
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos informacija ir nuotraukos / Eitvydas Kinaitis
„Think tank“ jaunimo susitikimas su Seimo pirmininke: politikė paaiškino santykį su šachmatais ir sulaukė daugybės provokuojančių klausimų
Jau penktą kartą vyko jaunimo projekto „Think Tank“ renginys, skirtas jaunų žmonių diskusijoms apie Lietuvos, Ukrainos bei visos Europos ateitį. Šį kartą jaunuoliai iš Lietuvos bei Ukrainos turėjo galimybę artimiau susipažinti su LR Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen.
Šachmatų kilmė gyvenime – ukrainietiška
Renginyje dalyvavusi mergina iš Ukrainos Seimo pirmininkės teiravosi, kaip pastaroji praleido vaikystę, kaip atrado šachmatus ir įkvėpimą žaidimui. „Ačiū už klausimą ir džiaugiuosi, jog būtent šiame rate galiu pasidalyti savo istorija. Taigi, mano šachmatų šaknys – ukrainietiškos, nes mane žaisti išmokė tėtis, o mano tėtį – jo tėtis, kuris buvo ukrainietis. Be to, mano pavardė dėl „Čmil“ – ukrainietiškos kilmės“, – Seimo pirmininkė papasakojo, kaip jos gyvenime atsidūrė šachmatai. „Išmokusi žaisti, po poros metų neįsivaizdavau kito kelio nei šachmatininkės. Tai tas vaikystės gyvenimo etapas buvo labai laimingas, labai įdomus. Teko dažnai dalyvauti čempionatuose, varžybose. Be to, iš tų čempionatų dar turiu draugų, kurie vis dar gyvena Ukrainoje. Stengiuosi su jais palaikyti ryšį. Tai tos patirtys iš vaikystės, varžybų tikrai daug ko išmoko ir gyvenime“, – vaikystės prisiminimais dalijosi V. Čmilytė-Nielsen.
Politika – šachmatininkams nesvetima
Renginio dalyvė taip pat patikino, jog ją įkvepia labai skirtingos asmenybės, turinčios įdomių patirčių, nes iš jų galima pasimokyti, ir uždavė klausimą: „Koks yra jūsų background‘as ir kaip taip išėjo, kad atsidūrėte Seimo pirmininkės kėdėje?“ – V. Čmilytės-Nielsen teiravosi mergina. „Taip susiklostė, jog aš pažinojau ne vieną šachmatininką, pasukusį politiko keliu. Pavyzdžiui, Garis Kasparovas, tačiau tokių pavyzdžių ne vienas, turime ir Islandijos pavyzdį. Todėl šachmatininkams politiko kelias nėra neįprastas. Taip pat neatmetu galimybės, jog pirmininkės postas – ne paskutinis karjeros taškas“, – pasakojo politikė ir pridūrė, jog politika turi panašumų ne tik su šachmatais. „Politika yra panašesnė į pokerį arba į simultaną ar simultaną užrištomis akimis, nes niekada iki galo nieko negali žinoti, kaip tavo priešininkas elgsis. Todėl sportas politikoje – labai svarbus. Jis išugdo tą gebėjimą pralošti, be kurio neįmanoma tapti stipriu sportininku“, – aiškino Seimo pirmininkė. Pastarosios nuomonei antrino ir renginyje dalyvavęs Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta. „Yra nuomonių, jog stalo žaidimai skatina įvairius įgūdžius. Aš pats, kaip ir tėtis, senelis, dažnai žaidžiau šachmatais. Pamenu, pas mus namuose buvo pilna knygų apie įvairias žaidimų strategijas, žaidimą. Vėliau perėjau į kinų žaidimą „Go“ ir visiems siūlau jį išbandyti“, – atskleidė sąsają su žaidimais Ukrainos ambasadorius Lietuvoje. Į P. Beštos išsakytas mintis netrukus sureagavo ir Seimo pirmininkė. „Deja, man „Go“ žaidimas – kol kas per sunkus“, – juokavo V. Čmilytė-Nielsen.
Raktas iššūkiams – moterų lyderystė
Diskusijos metu vienam iš moksleivių kilo klausimas, ar karjeros kelias iki Seimo pirmininkės pareigų buvo sudėtingas ir ar kada nors kilo minčių atsisakyti politinės karjeros. V. Čmilytė-Nielsen patikino, kad jos karjera vystėsi su dideliu pagreičiu. „Tas kelias buvo netikėtai trumpas. Pirmą kartą Seimo nare tapau 2015 m., nes vienas kolega buvo išrinktas Vilniaus meru. Vėliau dar ketverius metus dirbau opozicijoje, tačiau pabaigoje tų metų man gimė penktas sūnus, tai tik grįžusi į darbą, tapau frakcijos lydere. Man tai buvo iššūkis, nes tuo metu namuose buvo vienų metų sūnus. Tikrai kilo klausimų, kaip viską suspėsiu. Po to įvyko sėkmingi rinkimai ir iškart tapau Seimo pirmininke“, – dalijosi savo, kaip politikės, karjeros istorija V. Čmilytė-Nielsen. Politikė pridūrė, jog po rinkimų teko iškart susidurti su pandeminiais iššūkiais ir spręsti visas problemas ėmėsi moterys. „Tai buvo laikas, kai moterys buvo iškilusios kaip lyderės. Tris koalicijas sudariusios jėgos buvo moterys. Bet tai nereiškia, jog šalyje buvo pasiekta lyčių lygybė. Aišku, po metų viskas galėtų pasikeisti, aš to norėčiau. Tačiau, jei esi mama, tai neturėtų tapti priežastimi keisti savo karjerą“, – kalbėjo Seimo pirmininkė ir pridūrė, jog turėjo minčių palikti pareigas. „Turėjau tokių minčių, žinoma, buvo visokių minčių. Dabar jau esame pusiaukelėje, nuėjome pusę kadencijos. Taigi, viskas priklauso, ar turėsiu kolegų pasitikėjimą“, – aiškino politikė.
Karo tikėjosi
Renginio metu moksleiviams taip pat buvo įdomu sužinoti, ar Seimo pirmininkė tikėjo karu, kai jis tik prasidėjo, ir ar buvo galima jo išvengti. „Ar jūs tikėjote karu, kai jis prasidėjo? [...] Ko buvo galima išvengti?“ – klausė moksleivis iš Ukrainos. „Dėl karo politiškai kalbėjome, jog Rusijos agresija tikrai bus. Iki vasario 24 d. jau turėjome informacijos, kad tai agresijai yra ruošiamasi. Todėl politiškai atrodė, jog karas bus, tačiau žmogiškai atrodė, jog tragedija tikrai neįvyks [...]. Galiausiai, apėmė bejėgystės jausmas ir jis nedingsta iki šiol“, – neslėpė liūdesio Seimo pirmininkė ir pridūrė, jog praeityje buvo Rusijos agresijos apraiškų, tačiau į visa buvo žvelgiama pro pirštus. „Dėl to, ar buvo galima užkirsti kelią, tai buvo ne vienas rubikonas, kurį peržengė Rusija. Pirmiausia, tai buvo 2008 m., vėliau 2014 m. Taigi, buvo prieita prie išvados, jei tu turi ekonominių ryšių, tai į tą žmogų ginklų nenukreipsi. [...] Vokietijos pozicija yra pavyzdys, jog ilgus dešimtmečius Rusija buvo įtraukta viliantis, jog niveliuos grėsmę ir kada nors nukreips ginklus prieš mus. Tai galima svarstyti, kodėl taip įvyko, ar buvo galima išvengti“, – susiklosčiusią politinę situaciją komentavo politikė.
Daugiau informacijos: https://www.alfa.lt/aktualijos/lietuva/think-tank-jaunimo-susitikimas-su-seimo-pirmininke-politike-paaiskino-santyki-su-sachmatais-ir-sulauke-daugybes-provokuojanciu-klausimu/285106/
D. Nausėdienė pasveikino T. Ševčenkos literatūros konkurso nugalėtoją: jo istorija simbolizuoja visos Ukrainos didvyriškumą
Pirmoji ponia Diana Nausėdienė ketvirtadienį dalyvavo koncerte Ukrainos centre, skirtame ukrainiečių kūrėjo, dvasios kėlėjo ir tautinio atgimimo dainiaus Taraso Ševčenkos gimimo dienai.
„Žiauraus Rusijos karo prieš Ukrainą metu T. Ševčenka iškyla kaip nepalaužiamos kovos už žmogiškumą, apsisprendimo ir teisės į laisvę simbolis. Prasminga ir simboliška tai, kad Ukrainos centras įsikūręs jo vardo gatvėje. Todėl neabejokime, kad ukrainiečių tautos kova baigsis pergale ir, kaip rašė poetas, „Stos teisybė! Laisvė stosis!“ – sveikinimo kalboje sakė D. Nausėdienė.
Pirmoji ponia taip pat pasveikino prieš mėnesį Ukrainos centro paskelbto T. Ševčenkos vardo literatūros konkurso laimėtoją. Darbus jam pateikė 60 ukrainiečių, šiuo metu gyvenančių Lietuvoje, Prancūzijoje ir gimtojoje šalyje. Nugalėtoju išrinktas Lvive gyvenančio Bohdano Yakovenko eiliuotas pasakojimas apie asmeninę gyvenimo istoriją.
Pasak D. Nausėdienės, ši istorija simbolizuoja visos Ukrainos ištvermę, drąsą, didvyriškumą ir ryžtą kovoti dėl savo šalies ir jos laisvės. Bohdano Yakovenko tėtis gyveno Lietuvoje, bet prasidėjus karui grįžo ginti Ukrainos ir žuvo mūšio lauke. Sūnus prisiekė eiti tėvo pėdomis ir tęsti kovą, šiuo metu jis mokosi karinėje mokykloje.
„Tai – viena iš daugybės istorijų, kurias žinome mes, kurias žino visas pasaulis ir kurios rodo, kad ukrainiečių tauta yra tikri herojai ir didvyriai. Žmonės, kurie padarys viską, kad brutalus agresorius būtų sustabdytas ir daugiau nebekeltų grėsmės nei Ukrainai, nei visam demokratiniam pasauliui. Bohdanas Yakovenko šiandien negali būti su mumis, todėl prašau perduoti jam prizą kartu su sveikinimais ir linkėjimais nuo visų Lietuvos žmonių. Pasakykite, kad esame ir būsime su Ukraina tiek, kiek reikės, – iki pat pergalės“, – kalbėjo D. Nausėdienė.
Pirmoji ponia priminė, kad 2022 metų gegužę Ukrainos knygų institutas, globojamas Ukrainos pirmosios ponios Olenos Zelenskos, inicijavo projektą „Knygos be sienų“. Jo tikslas – kiekvienam perkeltam vaikui suteikti asmeninę knygelę ukrainiečių kalba; labdaros ir savanorystės pagrindais organizuoti iš Ukrainos atvežtų knygų leidybą arba platinimą Ukrainos vaikams ES ir visame pasaulyje. Vienas iš projekto etapų – pritraukti ukrainiečius į vietos bibliotekas ir suteikti jiems galimybę skaityti knygas ukrainiečių kalba.
Prieš šios iniciatyvos aktyviai prisideda ir Lietuva. Pirmoji ponia padėkojo kunigui Algirdui Toliatui, Ukrainos centro vadovui Algirdui Kumžai, Lietuvos ambasadoriui Ukrainoje Valdemarui Sarapinui ir kitiems entuziastams bei priminė jiems O. Zelenskos žodžius:
„Ar žinote, ko, be kitų dalykų, prašo pabėgėlių motinos? Knygų vaikams. Kad jos pralinksmintų, prablaškytų vaikus ir suteiktų jiems nors truputį džiaugsmo. Kad jos galėtų kalbėti apie ką nors kita, išskyrus karą. Todėl pradėjome šį projektą, kad kiekvienam priverstinai išvykusiam mažyliui padovanotume po knygą ukrainiečių kalba. Vėliau knygelės savininkas ją parsiveš atgal į taikią Ukrainą ir padės į garbingą vietą vaikų kambario lentynoje, kurios daugiau niekada nebedrebins jokie sprogimai. Štai kaip atrodys pergalė!“
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos informacija ir nuotraukos
Jaunimo projektas „Think Tank“ Ukrainos centre
Ukrainos centre Vilniuje pirmą kartą vyko jaunimo diskusija apie Ukrainos ateitį Europos Sąjungoje. Į susitikimą susirinko lietuviai ir ukrainiečiai moksleiviai iš Šv. Kristoforo, J. Basanavičiaus ir „Gravito“ mokyklų. Su jais kalbėjosi centro vadovas, buvęs Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Algirdas Kumža ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega. Tai – pirmasis renginys, skirtas naujam jaunimo projektui „Think Tank“, suteikiančiam progą apie Ukrainą, Lietuvą ir Europą diskutuoti jauniems žmonėms.
Daugiau informacijos: https://www.alfa.lt/aktualijos/vilnius/lietuviu-ir-ukrainieciu-moksleiviai-uzdave-klausimus-europai-lietuvai-ir-vieni-kitiems/279558/
Diana Nausėdienė Prezidento rūmuose sveikina ukrainiečių folkloro dramos „Malanka“ atlikėjus
Pirmoji ponia Diana Nausėdienė antradienį Prezidento rūmų Valstybės pažinimo centre stebėjo ukrainiečių folkloro dramą „Malanka“ ir pasveikino jos atlikėjus.
„Malanka“ – tradicinis ukrainiečių kalėdinių švenčių karnavalinis vaidinimas, kilęs iš pagoniškų ritualų, bet vėliau glaudžiai susietas su krikščionybe. „Malanka Vilniuje“ – Ukrainos centro ir Ukrainos šeštadieninės mokyklos iniciatyva. Vaidinime ukrainiečių studentai atlieka naują archajiško gėrio ir blogio kovos ritualo interpretaciją, papildytą žiauraus Rusijos karo prieš Ukrainą realijomis.
„Jūs pasakojate apie gyvenimo ir mirties kovą, kurioje gyvenimas visada nugali. Šiandien visas laisvasis pasaulis vienijasi su Ukraina jos kovoje už gyvenimą. Dėkui už Jūsų talentą, už šviesos ir gyvenimo pergalės siužeto naują interpretaciją, atskleidžiančią nepalaužiamą ukrainiečių charakterį. Tegul šie metai būna gėrio ir gyvybės pergalės metai. Ukrainos pergalės metai“, – ukrainiečių jaunuoliams, šiuo metu studijuojantiems Vilniuje, palinkėjo pirmoji ponia.
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos informacija ir nuotraukos / Robertas Dačkus
Pirmoji ponia Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkui pristatė Ukrainos centro veiklą
Pirmoji ponia Diana Nausėdienė trečiadienį Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkui Ruslanui Stefančiukui pristatė Ukrainos centro veiklą.
Pirmoji ponia supažindino Rados Pirmininką su centro kasdienybe, iniciatyvomis bei planuojama plėtra, taip pat aptarė visokeriopos pagalbos teikimą iš karo draskomos šalies į Lietuvą atvykusiems ukrainiečiams.
„Lietuva aktyviai rėmė, remia ir rems Ukrainą padedant švelninti karo pasekmes ir gelbstint jos gyventojus. Šiuo metu Lietuvos žmonės vėl telkiami pagalbai siekiant padėti ukrainiečiams išgyventi žiemą. Raudonasis Kryžius kartu su Prezidentūra buria savivaldybes, verslą, žmones aukoti generatorius ir miegmaišius“, – teigė pirmoji ponia.
D. Nausėdienė akcentavo, jog Lietuvoje įsikūrusioms ukrainiečių šeimoms skiriamas ypatingas dėmesys. Pirmosios ponios teigimu, institucijos aktyviai dirba siekdamos pilnai užtikrinti nuo karo bėgančių žmonių teises ir socialines garantijas, sudaryti kuo palankesnes sąlygas greitai gauti būtinus dokumentus, gyventi ir dirbti Lietuvoje.
Į Lietuvą atvykstantiems karo pabėgėliams iš Ukrainos suteikiama laikinoji apsauga, skiriama socialinė parama: išmokos vaikams, vienkartinė parama įsikūrimui, būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos, šalpos pensijos negalintiems gauti pensijų iš Ukrainos, kitos socialinės ir būtinosios sveikatos paslaugos.
Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje esantis Ukrainos centras įsteigtas Lietuvos pirmosios ponios D. Nausėdienės ir Ukrainos pirmosios ponios Olenos Zelenskos iniciatyva. Tai pirmasis toks centras Europoje, kuris duris atvėrė šių metų birželį.
Ukrainiečiams čia suteikiamas saugus prieglobstis, medicininė ir socialinė pagalba, švietimo paslaugos, o svarbiausia – galimybė puoselėti savo kultūrą ir saugoti tautos identitetą.
D. Nausėdienės teigimu, Ukrainos centras Lietuvoje gali daug nuveikti telkdamas intelektualinį potencialą, plėtodamas kultūrinę diplomatiją – ilgainiui visa tai galėtų prisidėti prie instituto, skirto remti Ukrainos prisistatymą Europos Sąjungoje, įkūrimo ir kitų svarbių bendrų tikslų įgyvendinimo.
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos informacija ir nuotraukos / Robertas Dačkus
Pažintis su ukrainiečių tapytojos Marijos Prymačenko kūryba
Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, 2022 m. vasario 27 d. sudegė Kijevo apskrities Ivankivo kraštotyros muziejus. Nedidelio muziejaus rinkiniuose buvo dvidešimt penki ukrainiečių menininkės Marijos Prymačenko paveikslai. Dalį darbų pavyko išgelbėti drąsių ivankiviečių dėka, jie išnešė kūrinius iš degančio muziejaus.
Marija Prymačenko (1908–1997) – ukrainiečių liaudies tapytoja, naiviojo meno atstovė. Piešė, siuvinėjo, tapė ant keramikos. Naiviojo meno kūrėjų pasaulis pasakiškas, pilnas neegzistuojančių būtybių ir augalų. Jiems tokia tapyba – įprastas dalykas. O mums, išaugusiems su akademine tapyba, meno studijavimas su deramu dėmesiu ir turint žinių apie augalus, gyvūnus, žmones padeda sužadinti intuiciją. Panagrinėkime Marijos Prymačenko paveikslus. Jie gražūs, spalvingi, juose gausu neįprastų būtybių ir augalų. Nieko keisto, nes Marija augo šeimoje, kurioje visi turėjo kokį nors meninį talentą. Jos močiutė buvo margučių dažymo mokovė, tėvas – puikus dailidė, o motina – siuvinėjimo meistrė. Visa ši aplinka, dirbančio tėvo stebėjimas, vyšyvankų ir kilimų, kuriuos darant matė motiną, ornamentikos pojūtis negalėjo neturėti įtakos jos menui. Tačiau turtingoje Prymačenko darbų ornamentikoje, artimoje ukrainiečių vyšyvankai, pasitaiko ir jau minėtų keistų, neegzistuojančių būtybių. Yra nuomonių, kad jos atsirado iš kančios ir ligos. Marija sirgo poliomielitu, arba vaikų infekciniu paralyžiumi, ir tai be abejonės paveikė jos psichiką ir paliko pėdsaką visam gyvenimui. Liga taip pat sukėlė stiprių fizinių sutrikimų. Ji baigė keturias pradinės mokyklos klases, tad praktiškai neturėjo galimybių tapti žinoma platesnei auditorijai.
Galbūt apie ją niekas ir nebūtų išgirdęs, jei ne dailininkė Tetiana Floru iš Kyjivo, atradusi Prymačenko 1935 metais. Tetiana kaimo kultūros namuose vykusioje parodoje pastebėjo jos siuvinėjimus. Jie ją taip sužavėjo, kad iš karto nuvyko į gimtąjį Prymačenko kaimą norėdama asmeniškai susipažinti su menininke. Paaiškėjo, kad Marija ne tik siuvinėja, bet ir tapo. Profesionalūs dailininkai dažnai ieškodavo niekam nežinomų liaudies menininkų, važinėdavo po kaimus siekdami atrasti talentus. Būtent taip buvo surasta ir Marija. Tuomet ji pateko į viename iš Kyjivo muziejų suorganizuotas dirbtuves. Čia ji pirmą kartą pasijuto dailininke, suprato, kad jos pašaukimas – tapyba. Po dirbtuvių buvo surengta paroda. Joje Marija pelnė pirmojo laipsnio diplomą. Kyjive susipažino su būsimu vyru, su kuriuo turėjo sūnų Fedirą. Per karą vyras žuvo, Marija liko viena su vaiku. Likimo siųsti rūpesčiai – atsakomybė už namus, liga, atskirtis – paliko pėdsaką jos kūryboje, kurios pagrindinė tema – nuolatinė gėrio ir blogio kova. Marijos darbai gražūs, juose daug gyvų, sodrių spalvų. Tapė vandeniniais dažais – plakatiniais, dar vadinamais tempera pradedantiesiems. Tik į gyvenimo pabaigą jai teko panaudoti ir brangesnių, geresnių temperų (vandeninių dažų su akacijų sakais). Pasikartojantys simetriški augaliniai motyvai – liaudies meno atspindys. Taip pat galima įžvelgti šiokių tokių jos paveikslų sąsajų su rusinų ikonomis, kurioms labai svarbūs buvo pastovumas ir nekintamumas. Vis dėlto Marijos tapyboje gražiausia visa tai, kas nutolę nuo realaus pasaulio. Įvairiausios būtybės, keistų keisčiausi gyvūnai ir padarai. Viena vertus, galima būtų mėginti juose įžvelgti ukrainiečių folkloro įtaką, kita vertus – tai būtų pernelyg paprasta.
Marija sukūrė savo, nepakartojamą stilių. Jos fantazijos pasaulis – įtraukiantis pasaulis, truputį primenantis pavojingą, nerimą keliančią pasaką. Menininkė išgarsėjo ne tik Sovietų Sąjungoje, bet ir už jos ribų. Jos parodos vyko Prahoje, Paryžiuje, Sofijoje, Monrealyje, Varšuvoje. 1986 m. Marija sukūrė nuostabią „Černobylio seriją“. Tais metais įvyko ketvirtojo Černobylio atominės elektrinės energijos bloko avarija. Perkaitus reaktoriaus šerdžiai, sprogo vandenilis, kilo gaisras ir į aplinką pasklido radioaktyvios medžiagos. Kaimas, kuriame gyveno Prymačenko, yra už 40 kilometrų nuo Černobylio, tad jis visas turėjo būti evakuotas. Tačiau menininkė ir jos sūnus Fediras nenorėjo išsikraustyti ir pasiliko savo namuose. Dailininkei gimtasis kaimas buvo pagrindinis įkvėpimo šaltinis. Tapytoja sakė, kad jokioje kitoje vietoje negalėtų kurti. Paskutinius aštuonerius gyvenimo metus Marija Prymačenko praleido prikaustyta prie lovos. Iki pat mirties tapė, mokė, priimdavo svečius. Mirė 1997 m. rugpjūčio 18 d. tame pačiame kaime, kuriame ir gimė. Buvo Valstybinės Taraso Ševčenkos premijos laureatė, nusipelniusi Ukrainos meno veikėja. 2009-uosius UNESCO paskelbė Marijos Prymačenko metais. Be to, jos garbei pavadinta mažoji planeta – 14624 Prymačenko. Pablo Picasso, Paryžiuje apsilankęs Prymačenko parodoje, pasakė: „Lenkiuosi prieš šios genialios ukrainietės meno stebuklus.“
2022 m. rugsėjį Marijos Prymačenko darbai (kopijos) buvo eksponuojami Ukrainos centre, o 2022 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais – VU bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre (MKIC).