Jau penktą kartą vyko jaunimo projekto „Think Tank“ renginys, skirtas jaunų žmonių diskusijoms apie Lietuvos, Ukrainos bei visos Europos ateitį. Šį kartą jaunuoliai iš Lietuvos bei Ukrainos turėjo galimybę artimiau susipažinti su LR Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen.

Šachmatų kilmė gyvenime – ukrainietiška

Renginyje dalyvavusi mergina iš Ukrainos Seimo pirmininkės teiravosi, kaip pastaroji praleido vaikystę, kaip atrado šachmatus ir įkvėpimą žaidimui. „Ačiū už klausimą ir džiaugiuosi, jog būtent šiame rate galiu pasidalyti savo istorija. Taigi, mano šachmatų šaknys – ukrainietiškos, nes mane žaisti išmokė tėtis, o mano tėtį – jo tėtis, kuris buvo ukrainietis. Be to, mano pavardė dėl „Čmil“ – ukrainietiškos kilmės“, – Seimo pirmininkė papasakojo, kaip jos gyvenime atsidūrė šachmatai. „Išmokusi žaisti, po poros metų neįsivaizdavau kito kelio nei šachmatininkės. Tai tas vaikystės gyvenimo etapas buvo labai laimingas, labai įdomus. Teko dažnai dalyvauti čempionatuose, varžybose. Be to, iš tų čempionatų dar turiu draugų, kurie vis dar gyvena Ukrainoje. Stengiuosi su jais palaikyti ryšį. Tai tos patirtys iš vaikystės, varžybų tikrai daug ko išmoko ir gyvenime“, – vaikystės prisiminimais dalijosi V. Čmilytė-Nielsen.

Politika – šachmatininkams nesvetima

Renginio dalyvė taip pat patikino, jog ją įkvepia labai skirtingos asmenybės, turinčios įdomių patirčių, nes iš jų galima pasimokyti, ir uždavė klausimą: „Koks yra jūsų background‘as ir kaip taip išėjo, kad atsidūrėte Seimo pirmininkės kėdėje?“ – V. Čmilytės-Nielsen teiravosi mergina. „Taip susiklostė, jog aš pažinojau ne vieną šachmatininką, pasukusį politiko keliu. Pavyzdžiui, Garis Kasparovas, tačiau tokių pavyzdžių ne vienas, turime ir Islandijos pavyzdį. Todėl šachmatininkams politiko kelias nėra neįprastas. Taip pat neatmetu galimybės, jog pirmininkės postas – ne paskutinis karjeros taškas“, – pasakojo politikė ir pridūrė, jog politika turi panašumų ne tik su šachmatais. „Politika yra panašesnė į pokerį arba į simultaną ar simultaną užrištomis akimis, nes niekada iki galo nieko negali žinoti, kaip tavo priešininkas elgsis. Todėl sportas politikoje – labai svarbus. Jis išugdo tą gebėjimą pralošti, be kurio neįmanoma tapti stipriu sportininku“, – aiškino Seimo pirmininkė. Pastarosios nuomonei antrino ir renginyje dalyvavęs Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta. „Yra nuomonių, jog stalo žaidimai skatina įvairius įgūdžius. Aš pats, kaip ir tėtis, senelis, dažnai žaidžiau šachmatais. Pamenu, pas mus namuose buvo pilna knygų apie įvairias žaidimų strategijas, žaidimą. Vėliau perėjau į kinų žaidimą „Go“ ir visiems siūlau jį išbandyti“, – atskleidė sąsają su žaidimais Ukrainos ambasadorius Lietuvoje. Į P. Beštos išsakytas mintis netrukus sureagavo ir Seimo pirmininkė. „Deja, man „Go“ žaidimas – kol kas per sunkus“, – juokavo V. Čmilytė-Nielsen.

Raktas iššūkiams – moterų lyderystė

Diskusijos metu vienam iš moksleivių kilo klausimas, ar karjeros kelias iki Seimo pirmininkės pareigų buvo sudėtingas ir ar kada nors kilo minčių atsisakyti politinės karjeros. V. Čmilytė-Nielsen patikino, kad jos karjera vystėsi su dideliu pagreičiu. „Tas kelias buvo netikėtai trumpas. Pirmą kartą Seimo nare tapau 2015 m., nes vienas kolega buvo išrinktas Vilniaus meru. Vėliau dar ketverius metus dirbau opozicijoje, tačiau pabaigoje tų metų man gimė penktas sūnus, tai tik grįžusi į darbą, tapau frakcijos lydere. Man tai buvo iššūkis, nes tuo metu namuose buvo vienų metų sūnus. Tikrai kilo klausimų, kaip viską suspėsiu. Po to įvyko sėkmingi rinkimai ir iškart tapau Seimo pirmininke“, – dalijosi savo, kaip politikės, karjeros istorija V. Čmilytė-Nielsen. Politikė pridūrė, jog po rinkimų teko iškart susidurti su pandeminiais iššūkiais ir spręsti visas problemas ėmėsi moterys. „Tai buvo laikas, kai moterys buvo iškilusios kaip lyderės. Tris koalicijas sudariusios jėgos buvo moterys. Bet tai nereiškia, jog šalyje buvo pasiekta lyčių lygybė. Aišku, po metų viskas galėtų pasikeisti, aš to norėčiau. Tačiau, jei esi mama, tai neturėtų tapti priežastimi keisti savo karjerą“, – kalbėjo Seimo pirmininkė ir pridūrė, jog turėjo minčių palikti pareigas. „Turėjau tokių minčių, žinoma, buvo visokių minčių. Dabar jau esame pusiaukelėje, nuėjome pusę kadencijos. Taigi, viskas priklauso, ar turėsiu kolegų pasitikėjimą“, – aiškino politikė.

Karo tikėjosi

Renginio metu moksleiviams taip pat buvo įdomu sužinoti, ar Seimo pirmininkė tikėjo karu, kai jis tik prasidėjo, ir ar buvo galima jo išvengti. „Ar jūs tikėjote karu, kai jis prasidėjo? […] Ko buvo galima išvengti?“ – klausė moksleivis iš Ukrainos. „Dėl karo politiškai kalbėjome, jog Rusijos agresija tikrai bus. Iki vasario 24 d. jau turėjome informacijos, kad tai agresijai yra ruošiamasi. Todėl politiškai atrodė, jog karas bus, tačiau žmogiškai atrodė, jog tragedija tikrai neįvyks […]. Galiausiai, apėmė bejėgystės jausmas ir jis nedingsta iki šiol“, – neslėpė liūdesio Seimo pirmininkė ir pridūrė, jog praeityje buvo Rusijos agresijos apraiškų, tačiau į visa buvo žvelgiama pro pirštus. „Dėl to, ar buvo galima užkirsti kelią, tai buvo ne vienas rubikonas, kurį peržengė Rusija. Pirmiausia, tai buvo 2008 m., vėliau 2014 m. Taigi, buvo prieita prie išvados, jei tu turi ekonominių ryšių, tai į tą žmogų ginklų nenukreipsi. […] Vokietijos pozicija yra pavyzdys, jog ilgus dešimtmečius Rusija buvo įtraukta viliantis, jog niveliuos grėsmę ir kada nors nukreips ginklus prieš mus. Tai galima svarstyti, kodėl taip įvyko, ar buvo galima išvengti“, – susiklosčiusią politinę situaciją komentavo politikė.

Daugiau informacijos: https://www.alfa.lt/aktualijos/lietuva/think-tank-jaunimo-susitikimas-su-seimo-pirmininke-politike-paaiskino-santyki-su-sachmatais-ir-sulauke-daugybes-provokuojanciu-klausimu/285106/